Kintamosios srovės grandinėje iš maitinimo šaltinio apkrovai tiekiama dviejų tipų elektros energija: viena yra aktyvioji galia, kita – reaktyvioji galia. Kai apkrova yra varžinė, suvartojama galia yra aktyvioji galia, kai apkrova yra talpinė arba indukcinė – suvartojama reaktyvioji galia. Aktyvioji galia, įtampa ir srovė toje pačioje fazėje (kintamoji galia yra skirtumas tarp aktyviosios ir reaktyviosios galios), kai įtampa viršija srovę, tai yra indukcinė reaktyvioji galia; kai srovė viršija įtampą, tai yra talpinė reaktyvioji galia.

Aktyvioji galia yra elektros energija, reikalinga normaliam elektros įrangos veikimui palaikyti, t. y. elektros energijai paversti kitomis energijos formomis (mechanine energija, šviesos energija, šiluma). Pavyzdžiui: 5,5 kilovato elektros variklio 5,5 kilovato elektros energija paverčiama mechanine energija, kuri varo siurblį, pumpuojantį vandenį arba kuliamosios mašinos kuliamąją energiją; įvairūs apšvietimo įrenginiai paverčiami šviesos energija, kad žmonės galėtų gyventi ir dirbti, apšviesti.

Reaktyvioji galia yra abstraktesnis terminas; tai elektros energija, naudojama elektros ir magnetinių laukų mainams grandinėje ir magnetiniam laukui elektros įrangoje sukurti bei palaikyti. Ji neveikia išoriškai, bet yra transformuojama į kitas energijos formas. Bet kuris elektros prietaisas su elektromagnetine rite sunaudoja reaktyviąją galią, kad sukurtų magnetinį lauką. Pavyzdžiui, 40 vatų fluorescencinei lempai reikia daugiau nei 40 vatų aktyviosios galios (balastas taip pat turi sunaudoti dalį aktyviosios galios), kad skleistų šviesą, bet taip pat reikia apie 80 reaktyviosios galios, kad balasto rite sukurtų kintamąjį magnetinį lauką. Kadangi ji neatlieka išorinio darbo, ji vadinama tik „reaktyviąja“.