Rezonansinis kondensatorius yra grandinės komponentas, kuris paprastai yra lygiagrečiai sujungtas kondensatorius ir induktorius. Kai kondensatorius išsikrauna, induktorius pradeda turėti atvirkštinę atatrankos srovę, ir induktorius įkraunamas; kai induktoriaus įtampa pasiekia maksimumą, kondensatorius išsikrauna, tada induktorius pradeda išsikrauti ir kondensatorius pradeda krautis, toks slenkamasis veiksmas vadinamas rezonansu. Šio proceso metu induktyvumas nuolat įkraunamas ir iškraunamas, todėl susidaro elektromagnetinės bangos.

Fizinis principas

Grandinėje, kurioje yra kondensatoriai ir induktoriai, jei kondensatoriai ir induktoriai yra sujungti lygiagrečiai, per trumpą laiką gali įvykti toks procesas: kondensatoriaus įtampa palaipsniui didėja, o srovė palaipsniui mažėja; tuo pačiu metu induktoriaus srovė palaipsniui didėja, o įtampa palaipsniui mažėja. Per kitą trumpą laiką kondensatoriaus įtampa palaipsniui mažėja, o srovė palaipsniui didėja; tuo pačiu metu induktoriaus srovė palaipsniui mažėja, o įtampa palaipsniui didėja. Įtampai didėjant, ji gali pasiekti teigiamą maksimalią vertę, o mažėjant – neigiamą maksimalią vertę, o tos pačios srovės kryptis šiame procese taip pat pasikeis teigiama ir neigiama kryptimi, šiuo metu grandinę vadiname elektriniu virpesiu.

Grandinės virpesių reiškinys gali palaipsniui išnykti arba išlikti nepakitęs. Kai virpesiai išlieka, juos vadiname pastovios amplitudės virpesiais, dar vadinamais rezonansu.

Laikas, per kurį kondensatoriaus arba induktoriaus įtampa kinta per vieną ciklą, vadinamas rezonansiniu periodu, o rezonansinio periodo atvirkštinė vertė – rezonansiniu dažniu. Taip apibrėžiamas vadinamasis rezonansinis dažnis. Jis susijęs su kondensatoriaus C ir induktoriaus L parametrais, būtent: f=1/√LC.

(L yra induktyvumas, o C yra talpa)